Nafta vėl elgiasi taip, lyg būtų gavusi kvietimą į dramų festivalį. Vos per trumpą laiką „Brent“ kaina pakilo maždaug nuo 70 iki 90 JAV dolerių už barelį, o vairuotojams liko pažįstamas klausimas: ar jau rytoj pabrangs benzinas ir dyzelinas? Trumpas atsakymas – spaudimas kainoms padidėjo, bet kelias nuo barelio iki Lietuvos kolonėlės nėra tiesi linija.

Ši apžvalga parengta liepos 22 d., remiantis tą pačią ir ankstesnę dieną paskelbta patikimų šaltinių informacija, naujausiais Lietuvos energetikos agentūros (LEA) degalinių duomenimis ir paskutiniu vienodai palyginamu Europos Komisijos savaitiniu kainų pjūviu. Palyginome ne tik Baltijos šalis, bet ir Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Švediją bei visos Europos Sąjungos vidurkį. Skaičiai pateikiami su datomis, kad šios dienos Lietuvos kainos nebūtų klaidingai sumaišytos su ankstesniu Europos pjūviu.

Degalų kainos Lietuvoje šiandien: ką rodo skaičiai

Liepos 22 d. LEA duomenų rinkinyje yra 728 degalinės. Toliau – paprastas visų tą kuro rūšį paskelbusių degalinių aritmetinis vidurkis, mažiausia ir didžiausia matoma kaina. Tai ne prognozė ir ne pasirinkto tinklo akcija, o tos dienos Lietuvos rinkos momentinė nuotrauka:

Dyzelino vairuotojui dabar skaudžiausia: vidutinio 50 litrų bako kaina yra apie 8,51 euro didesnė nei benzino. Vis dėlto Lietuvos vidurkis slepia labai skirtingas degalines. Greitai pasitikrinti realias benzino kainas, dyzelino kainas arba LPG kainas galima mūsų žemėlapyje – jis rodo ne abstraktų šalies vidurkį, o konkrečias vietas.

Nafta nuo 70 iki 90 USD: kodėl vairuotojams dar ne panika

Liepos 21 d. Latvijos finansų sektoriaus asociacija paskelbė „Citadele“ vyriausiojo ekonomisto Kārlo Purgailio vertinimą: atsinaujinusi įtampa Artimuosiuose Rytuose pakėlė „Brent“ kainą maždaug nuo 70 iki 90 JAV dolerių. Tai rimtas signalas, bet ne formulė „nafta +28 % = benzinas +28 %“. Galutinėje litro kainoje yra akcizas, PVM, biodegalų dalis, perdirbimo marža, logistika, euro ir dolerio kursas bei pačių degalinių konkurencija.

Be to, žaliava degalinės švieslentę pasiekia vėluodama. Importuotojai ir prekybininkai dirba su jau nupirktomis atsargomis, todėl staigus barelio judesys paprastai persiduoda per kelias dienas, o ne per kelias minutes. Ir atvirkščiai: jei nafta rytoj atpigtų, kainos prie kolonėlės taip pat nebūtinai kristų tą pačią popietę.

Dar viena svarbi detalė – Tarptautinė energetikos agentūra. Liepos 21 d. „Reuters“ pranešė, kad IEA šalys jau išleido apie 290 mln. iš paskelbtų 400 mln. barelių avarinio rezervo, tačiau vyriausybių kontroliuojamose atsargose dar yra daugiau kaip 1 mlrd. barelių. Tai saugos pagalvė žaliavinei naftai, bet IEA kartu perspėja: gatavų produktų, ypač benzino ir dyzelino, rinkos yra įtemptesnės. Kitaip tariant, barelių sandėlyje gali būti, o pigios vasarinės kelionės garantijos – ne.

Kodėl Lietuva naftos smūgį pajustų stipriausiai Baltijoje

Čia prasideda ne itin maloni Baltijos statistika. Degalai sudaro beveik 6 % Lietuvos vartotojų krepšelio, Latvijoje – apie 4 %, Estijoje – 3,7 %. Vadinasi, tas pats kainos šuolis Lietuvoje į bendrą infliaciją persiduoda stipriau. Tai nereiškia, kad kiekvienas lietuvis nuvažiuoja dvigubai daugiau kilometrų; tai reiškia, kad degalų kainos mūsų vartojimo struktūroje turi didesnį svorį.

Ekonomisto pateikti scenarijai parodo galimą mastą. Tai nėra degalų kainų prognozė – lentelėje matomas apskaičiuotas papildomas poveikis bendrai metinei infliacijai, jei nafta kurį laiką liktų brangi:

Poveikis nebūtų vien prie kolonėlės. Brangesnis dyzelinas didina vežėjų, ūkininkų ir pristatymo sąnaudas, todėl po kurio laiko gali branginti ir prekes. Vis dėlto šis antrinis poveikis atsiranda lėčiau ir priklauso nuo to, kiek verslas sąnaudų gali prisiimti pats. Viena audringa naftos savaitė dar nėra nauja infliacijos era; rizika tampa rimta tada, kai aukšta kaina užsibūna.

Kuro kainos Europoje: Lietuva per vidurį, bet dyzelis bado

Kad šalis būtų galima palyginti sąžiningai, naudojame ne skirtingų portalų šiandienos skaičius, o Europos Komisijos savaitinio naftos biuletenio liepos 16 d. kainas su mokesčiais. Lietuvos liepos 22 d. LEA vidurkio į šią lentelę nemaišome – jis naujesnis ir apskaičiuotas kitu būdu.

Pagal šį pjūvį lietuviškas benzinas buvo 15,4 ct/l pigesnis už ES vidurkį – 50 litrų bakui tai 7,68 euro. Tačiau dyzelino skirtumas vos 2 ct/l. Dar įdomiau Baltijos viduje: benzinas Lietuvoje pigiausias, o dyzelinas – brangiausias. Lietuviško dyzelino litras kainavo apie 9,8 ct daugiau nei Latvijoje ir 11,7 ct daugiau nei Estijoje.

Europos lentelė taip pat primena, kad „brangi nafta“ nėra vienintelis atsakymas. Tą pačią žaliavą perkančios Švedija ir Nyderlandai pagal benzino kainą skiriasi daugiau nei 90 ct/l. Mokesčiai, biodegalų politika, konkurencija, nacionalinės atsargos ir valiutos kursas kartais nustelbia patį barelį.

Ar degalų kainos dar kils: trys realūs scenarijai

1. Įtampa atslūgsta. Jei tiekimo baimė sumažėtų ir „Brent“ grįžtų arčiau 70–75 USD, spaudimas didmeninėms kainoms po kelių dienų silpnėtų. Tai palankiausias scenarijus, tačiau net ir tada mažmeninės kainos kristų ne akimirksniu.

2. Nafta įsitvirtina ties 85–90 USD. Tai šiuo metu praktiškiausias rizikos scenarijus. Degalai išliktų brangūs, o Lietuvos infliaciją kurį laiką veiktų stipriau nei Latvijos ar Estijos. Kainas galėtų kiek sušvelninti stipresnis euras ir konkurencija tarp tinklų.

3. Nafta pasiekia 100 USD ir ten užsibūna. Tai jau būtų ne vien degalinių, bet ir transporto bei prekių kainų problema. Vis dėlto IEA rezervai ir galimas papildomas tiekimas suteikia rinkai stabdį. Šimtas dolerių nėra nei neišvengiamas, nei mūsų prognozė – tai streso testas, padedantis suprasti riziką.

Sąžininga išvada paprasta: niekas šiandien negali patikimai pasakyti, kiek tiksliai kainuos litras po savaitės. Galime vertinti kryptį ir riziką, bet ne žadėti skaičių su trimis skaitmenimis po kablelio. Degalų rinka mėgsta nubausti tuos, kurie prognozę supainioja su garantija.

Ką daryti vairuotojui: ne spėlioti, o palyginti

Kol ekonomistai skaičiuoja barelius, vairuotojas turi daug paprastesnį svertą – degalinės pasirinkimą. Liepos 22 d. 95 benzino kainų žirklės siekė 28 ct/l. Pildant 50 litrų baką, skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios matomos kainos yra apie 14 eurų. Dyzelino žirklės dar platesnės – 33 ct/l, arba 16,50 euro vienam 50 litrų bakui.

Trys praktiški žingsniai: prieš važiuodami patikrinkite kainas ne tik artimiausioje, bet ir maršrute esančioje degalinėje; vertinkite nuolaidą nuo realios kainos, o ne vien lojalumo kortelės procentą; ir nevažiuokite dešimties kilometrų dėl vieno cento – sutaupytą eurą gali suvalgyti pats apvažiavimas.

Žemėlapyje galima palyginti kainas pagal degalinių tinklą arba miestą. Didelis naftos antraščių triukšmas nekeičia vieno ramaus fakto: šiandienos kainą jūsų bakui dažniausiai labiau lemia pasirinkta kolonėlė nei vakarykštis „Brent“ grafiko vingis.

Kaip skaičiavome ir kuo rėmėmės

Lietuvos liepos 22 d. vidurkiai, minimumai ir maksimumai apskaičiuoti iš mūsų svetainės LEA duomenų rinkinio; į kiekvienos kuro rūšies vidurkį įtrauktos tik ją paskelbusios degalinės. Tai aritmetinis degalinių kainų vidurkis, ne pagal parduotus litrus svertas rodiklis. Duomenys gali būti tikslinami šaltinyje.

Tarptautiniam palyginimui naudotas Europos Komisijos 2026 m. liepos 16 d. savaitinis naftos biuletenis: 95 benzino ir automobilinio dyzelino vartotojų kainos su mokesčiais, o ES eilutė – Komisijos skelbiamas svertinis vidurkis. Naftos rinkos ir IEA avarinių rezervų kontekstui naudoti liepos 21 d. „Reuters“ bei Latvijos finansų sektoriaus asociacijos pranešimai. Straipsnis atnaujintas liepos 22 d.; tai informacinė analizė, o ne individuali finansinė prognozė.