Naftos valstybė, kurioje prie kolonėlės pirmiausia reikia ne banko kortelės, o kantrybės. Skamba kaip prastas anekdotas, tačiau rugpjūčio viduryje tai tapo kasdienybe daliai Rusijos vairuotojų. Kuras vėl normuojamas, kai kur automobiliai aptarnaujami pagal lyginį ar nelyginį valstybinio numerio skaitmenį, o eilės pasiekė net Maskvą.

Skaičius, dėl kurio ši istorija atsidūrė antraštėje, yra įspūdingas: vairuotojų pildomoje „GdeBENZ“ sistemoje rugpjūčio 16 d. degalų turėjo tik 28,1 proc. pažymėtų Rusijos degalinių. Kitaip tariant, beveik septynios iš dešimties buvo rodomos be benzino ir dyzelino. Tai nėra oficialus visų šalies degalinių auditas, todėl procentą reikia vertinti kaip gyvą trūkumo indikatorių, o ne laboratorinio tikslumo statistiką. Vis dėlto pokytis nuo 41 proc. vos per savaitę, valdžios grąžinti ribojimai ir eilės skirtinguose regionuose rodo tą pačią kryptį: antroji krizės banga yra reali.

Kiek tuo metu moka Lietuvos vairuotojas, ar Rusijos benzinas iš tiesų „beveik nemokamas“ ir kur mūsų kainos stovi Baltijos bei Europos lentelėje? Sudėjome rugpjūčio 19–20 d. paskelbtus šaltinius ir naujausius oficialius kainų duomenis į vieną palyginimą.

Kas vyksta Rusijoje: benzinas parduodamas su taisyklėmis

Dar liepą atrodė, kad pirmoji degalų krizės banga slūgsta. Rugpjūtį vaizdas apsivertė: „Anadolu“ rugpjūčio 19 d. pranešė, kad regionai grąžina anksčiau atšauktus limitus, o Rusijos energetikos ministerija pripažįsta išliekančius tiekimo sutrikimus. Vienoje šalyje dabar veikia ne viena taisyklė, o visa jų kolekcija.

„El País“ skaičiavo, kad bent vienokius pardavimo ribojimus jau taikė 58 Rusijos regionai. Tai svarbesnis krizės matas nei vien kainos švieslentė: degalų trūkumas nėra vien atokaus rajono nepatogumas, jei eilės ir uždarytos kolonėlės pasiekia politinį bei finansinį šalies centrą.

Kodėl naftos milžinei pritrūko benzino?

Pirma priežastis – pažeistas perdirbimas. Žalia nafta ir benzinas nėra tas pats produktas. Naftą reikia perdirbti veikiančioje gamykloje, o tada degalus nugabenti į konkrečią degalinę. „El País“ rugpjūčio 19 d. rašė, kad vien per rugpjūtį Ukrainos pajėgos smogė mažiausiai devynioms Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. AP tą pačią dieną aprašė išaugusį Ukrainos ilgojo nuotolio dronų naudojimą prieš pramonės, logistikos ir energetikos objektus Rusijos gilumoje.

Antra – vasaros paklausa ir geografija. Atostogų kelionės, žemės ūkio darbai ir dideli atstumai tarp regionų padidina poreikį būtent tuo metu, kai dalis perdirbimo pajėgumų remontuojama. Liepą benzino gamyba buvo kritusi iki maždaug 65 proc. vidutinio sezoninio vartojimo, skelbė „Anadolu“. Kuro buvimas Sibire mažai padeda vairuotojui pietuose, jei geležinkeliai ir saugyklos nespėja jo pristatyti.

Trečia – krizė gydoma administraciniais pleistrais. Maskva pratęsė laikiną benzino eksporto draudimą iki 2027 m. sausio 31 d., skatino importą iš Indijos, Maroko, Baltarusijos ir Kazachstano bei leido gaminti ir parduoti žemesnius „Euro 2“, „Euro 3“ ir „Euro 4“ standartus atitinkančius degalus. Tokios priemonės gali nupirkti laiko, tačiau jos nepadaro remontuojamos gamyklos veikiančia per naktį.

Jei skaitėte mūsų liepos analizę apie pirmąją Rusijos degalų krizės bangą, dabartinis epizodas yra jos tęsinys, o ne visiškai nauja istorija. Skirtumas tas, kad po trumpo palengvėjimo prieinamumo rodikliai vėl smuko itin greitai.

Rusija ir Lietuva: pigiau ten, kur gali negauti nė 50 litrų

Rusijoje AI-95 benzino litras dabar kainuoja kiek daugiau nei 80 rublių – „El País“ tai įvertino maždaug 0,80 euro. Lietuvos energetikos agentūros duomenų pjūvyje, kurio kainų data yra rugpjūčio 19 d., paprastas 676 kainas paskelbusių degalinių 95 benzino vidurkis siekė 1,796 €/l. Taigi nominali Lietuvos kaina yra maždaug 2,2 karto didesnė.

Štai kur slypi kainos paradoksas. Rusijoje teorinis 50 litrų bakas atsieitų apie 40 eurų, bet dalyje regionų vienu kartu leidžiama įsipilti tik 20 ar 30 litrų. Lietuvoje 50 litrų pagal dienos vidurkį kainavo apie 89,80 euro, tačiau tą patį rytą benzino buvo 676 duomenis pateikusiose degalinėse, o kaina svyravo nuo 1,668 iki 1,899 €/l. Pigiausio ir brangiausio 50 litrų bako skirtumas – 11,55 euro.

Dyzelino vidurkis Lietuvoje siekė 2,060 €/l, arba apie 103,02 euro už 50 litrų. Kainos intervalas buvo 1,939–2,159 €/l. Prieš važiuojant verta patikrinti atskirą 95 benzino kainų palyginimą arba dyzelino kainų puslapį: šalies vidurkis tinka analizei, bet sąskaitą lemia konkreti kolonėlė.

Lietuva, Baltijos šalys ir Europa: naujausia kainų lentelė

Kad šalių palyginimas būtų sąžiningas, toliau naudojame vieną šaltinį ir vieną metodą – Europos Komisijos savaitinį naftos biuletenį. Failas atnaujintas rugpjūčio 19 d., o kainos pažymėtos rugpjūčio 17 d. Tai nacionaliniai vartotojų kainų su mokesčiais vidurkiai. Dėl skirtingos datos ir metodikos Lietuvos eilutė nesutampa su rugpjūčio 19 d. kasdieniu paprastu degalinių vidurkiu.

Benzinu varomam automobiliui Lietuva Baltijos trejete tą savaitę buvo pigiausia, nors Estiją lenkė vos 0,2 ct/l. Dyzelino vaizdas priešingas: Lietuva buvo 11,8 ct/l brangesnė už Latviją ir 15,1 ct/l brangesnė už Estiją. 50 litrų bakui tai atitinkamai 5,87 ir 7,55 euro skirtumas.

Ryškiausias kaimyninis kontrastas – Lenkija. Ten 50 litrų benzino pagal nacionalinį vidurkį kainavo 14,46 euro mažiau nei Lietuvoje, o dyzelino – 17,27 euro mažiau. Tuo pat metu Lietuvos benzinas buvo 15,4 ct/l pigesnis už ES vidurkį, o dyzelinas nuo ES vidurkio skyrėsi vos dviem dešimtosiomis cento.

Ar Rusijos krizę pajus Lietuvos degalinės?

Tiesioginės formulės „Rusijoje trūksta benzino, vadinasi, Lietuvoje rytoj brangs“ nėra. Lietuva degalus perka Europos rinkoje, o mažmeninę kainą lemia perdirbtų produktų kotiruotės, naftos kaina, euro ir dolerio kursas, mokesčiai, logistika, atsargos bei degalinių konkurencija. Rusijos vidaus kainų kontrolė ir tiekimo limitai su mūsų kainodara taip pat nepalyginami.

Tačiau visiškai numoti ranka į krizę būtų klaida. Jei didelė eksportuotoja daugiau produkcijos nukreipia į savo vidaus rinką, draudžia eksportą ir pati pradeda importuoti gatavus degalus, regioninėje rinkoje mažėja lankstumas. Ypač jautrus gali būti dyzelinas, kurio paklausą vasarą kelia transportas ir žemės ūkis. Tai rizikos veiksnys, bet ne vienintelė ir ne automatinė Lietuvos kainų kryptis.

Praktiškai Lietuvos vairuotojui svarbiausias skaičius šiandien yra ne 80 rublių Maskvoje, o 23,1 ct/l skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio 95 benzino Lietuvoje. Prieš pildami baką patikrinkite degalų kainų žemėlapį, palyginkite kainas pagal miestą arba degalinių tinklą. Geopolitikos nepakeisime, tačiau bereikalingai permokėti už tą patį litrą tikrai neprivalome.

Metodika: ką galima lyginti, o ko – ne

Rusijos prieinamumo rodiklis yra vairuotojų pranešimais grįstas „GdeBENZ“ sistemos pjūvis, kurį rugpjūčio 19 d. citavo „Anadolu“ ir „El País“. Jis gerai parodo kryptį bei geografinius sutrikimus, bet nėra oficialus patikrinimas kiekvienoje šalies degalinėje. Rusijos AI-95 kaina yra žiniasklaidoje pateikta einamoji mažmeninė orientacinė kaina, perskaičiuota į eurus; jos neįtraukėme į oficialų ES reitingą.

Lietuvos rugpjūčio 19 d. skaičiai apskaičiuoti iš LEA paskelbtų degalinių duomenų: 701 degalinė rinkinyje, po 676 galiojančias 95 benzino ir dyzelino kainas. Tai paprasti degalinių vidurkiai, nesverti pagal parduotų litrų kiekį. Europos lentelė paimta iš rugpjūčio 19 d. atnaujinto Europos Komisijos „Weekly Oil Bulletin“ failo; jos kainų data – rugpjūčio 17 d. 50 litrų sumos yra autoriaus skaičiavimas, kainą padauginus iš 50 ir suapvalinus iki cento.

Straipsnyje naudotos tik rugpjūčio 19–20 d. paskelbtos naujienos, oficialūs failai ir Lietuvos kainų duomenys. Kainos gali pasikeisti bet kuriuo metu, todėl lentelė yra datos momentinė nuotrauka, o ne pažadas, kiek mokėsite kitą savaitę.