Pirmadienio rytas naftos rinkoje atrodė lyg reta gera žinia vairuotojui: „Brent“ barelis atpigo 1,4 proc. iki maždaug 93,10 JAV dolerio. Tačiau degalinės švieslentė Lietuvoje nuo tos žinios nė nemirktelėjo – naujausiame kasdieniame kainų pjūvyje dyzelino vidurkis tebebuvo aukščiau 2 eurų už litrą.

Čia ir prasideda rugpjūčio paradoksas. „Reuters“ rugpjūčio 24 d. skelbė, kad nafta traukėsi investuotojams fiksuojant pelną prieš JAV pranešimą apie naujas sankcijas Iranui. Vis dėlto per ankstesnę savaitę abu pagrindiniai naftos etalonai pabrango daugiau kaip 5 proc., o tiekimo per Hormūzo sąsiaurį neapibrėžtumas niekur nedingo. Vienas žingsnis žemyn po kelių žingsnių aukštyn dar nėra kainų griūtis.

Taigi ar dyzelinas Lietuvoje pagaliau pigs? Trumpas atsakymas – galėtų, jeigu naftos ir gatavų degalų kainų kritimas išsilaikytų, bet šiandien tam dar per anksti skelbti pergalę. Ilgesnis atsakymas slypi tarp naftos barelio, perdirbimo gamyklos, terminalo ir konkrečios degalinės. Išskleidžiame visą grandinę ir suskaičiuojame, kiek už 50 litrų dabar moka Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija bei likusi Europa.

Nafta šiandien pinga, bet pigimo šventės dar nėra

„Associated Press“ pirmadienį fiksavo 1,4 proc. „Brent“ kritimą iki 93,10 USD, o JAV WTI nafta pigo 1,6 proc. iki 85,63 USD už barelį. Toks judėjimas svarbus, tačiau kontekstas dar svarbesnis: tai buvo pelnų fiksavimas po antros iš eilės brangimo savaitės, ne naujiena apie staiga atsiradusį naftos perteklių.

„Reuters“ duomenimis, praėjusią savaitę „Brent“ ir WTI pakilo daugiau kaip 5 proc. Derybų tarp JAV ir Irano aklavietė ribojo tiekimą per Hormūzo sąsiaurį – maršrutą, kuriuo iki konflikto keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio naftos. Rinka dabar vienu metu mato dvi priešingas jėgas: trumpalaikį norą pasiimti pelną ir realią riziką, kad naujos sankcijos dar labiau suvaržys pasiūlą.

Tai nėra kainos prognozė. Jei sankcijų detalės rinką nuramintų ir kritimas tęstųsi kelias prekybos sesijas, Lietuvos didmeninė grandis gautų daugiau erdvės kainoms leistis. Jei tiekimas per regioną vėl susitrauktų, pirmadienio nuosmukis gali likti tik trumpa pauze. Būtent todėl vienos dienos antraštę verta skaityti kartu su savaitės kryptimi.

Kodėl nafta pinga dabar, o kolonėlė – ne iš karto?

Barelis nėra litras dyzelino. Žalia nafta pirmiausia turi būti nupirkta, atgabenta, perdirbta į konkrečios specifikacijos produktą, parduota didmeninėje rinkoje, pristatyta į terminalą ir tik tada – į degalinę. Kiekviename etape yra atskira kaina, atsargos ir sutartys. Todėl šiandienos naftos judėjimas mažmeninėje kainoje dažniausiai pasirodo su vėlavimu ir tik tada, jei nėra greitai panaikinamas kitu šuoliu.

Dar vienas niuansas – dyzelinas ir benzinas nėra identiškos rinkos. Iš to paties barelio gaunamas ribotas kiekvieno produkto kiekis, o paklausą veikia skirtingi vartotojai. Dyzeliną naudoja ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai, žemės ūkis bei dalis pramonės. Todėl „nafta atpigo“ ir „dyzelinas atpigo“ nėra sinonimai.

Kiek dabar kainuoja degalai Lietuvoje?

Naujausias šiame projekte esantis Lietuvos energetikos agentūros kainų pjūvis yra 2026 m. rugpjūčio 20 d. Jame – 747 degalinės. Paprastas 727 galiojančių dyzelino kainų vidurkis siekė 2,049 €/l, o 725 skelbtų 95 benzino kainų vidurkis – 1,779 €/l. Tai nėra parduotais litrais svertas nacionalinis vidurkis, bet labai praktiška tą dieną vairuotojui matomų kainų nuotrauka.

Naudingiausias skaičius nebūtinai yra šalies vidurkis. Tą pačią dieną pigiausio ir brangiausio 50 litrų dyzelino bako skirtumas siekė 10,50 euro. Benzino skirtumas buvo dar didesnis – 12,50 euro. Kitaip tariant, šiandien daugiau sutaupyti galima pasirinkus kitą degalinę, o ne bandant atspėti, ką rytoj padarys naftos birža.

Konkrečias kainas galite patikrinti dyzelino kainų puslapyje, 95 benzino palyginime arba bendrame degalų kainų žemėlapyje. Ten rodoma ne teorinė šalies kaina, o atskirų degalinių pateikti skaičiai.

Lietuva, Baltijos šalys ir Europa: 50 litrų testas

Kad palyginimas nebūtų obuoliai prieš dyzelino kanistrus, visoms šalims naudojame vieną metodą – Europos Komisijos „Weekly Oil Bulletin“. Naujausias failas paskelbtas rugpjūčio 20 d., o jo kainų data yra rugpjūčio 17 d. Tai nacionaliniai vartotojų kainų su mokesčiais vidurkiai. Dėl kitos metodikos Lietuvos eilutė šiek tiek skiriasi nuo rugpjūčio 20 d. paprasto degalinių vidurkio aukščiau.

Lietuvos benzino padėtis šioje lentelėje visai padori: jis 15,4 ct/l pigesnis už ES svertinį vidurkį ir vos 0,2 ct/l pigesnis už Estijos vidurkį. Tačiau dyzelino stulpelis pasako kitą istoriją. Lietuvos 2,031 €/l beveik sutampa su 2,033 €/l ES vidurkiu, nors Latvijoje litras kainavo 11,8 ct mažiau, o Estijoje – 15,1 ct mažiau.

50 litrų matematika paradoksą paverčia pinigais. Estijoje toks dyzelino bakas buvo 7,55 euro pigesnis nei Lietuvoje, Latvijoje – 5,87 euro pigesnis, o Lenkijoje skirtumas siekė 17,27 euro. Kita vertus, Lietuvos vairuotojas už tą patį kiekį mokėjo 11,75 euro mažiau nei Vokietijoje ir 17,61 euro mažiau nei Nyderlanduose.

Kas bus toliau: trys signalai, svarbesni už vieną antraštę

1. Ar kritimas išsilaikys? Viena neigiama sesija po daugiau kaip 5 proc. savaitinio šuolio labiau primena atsikvėpimą nei naują kryptį. Degalų kainoms palankesnis signalas būtų ne pavienis rytas, o nuoseklus kelių dienų žaliavos ir perdirbtų produktų pigimas.

2. Ką iš tikrųjų pakeis naujos sankcijos? Jei jos dar labiau apribotų Irano naftos pasiūlą ar saugų laivybos srautą regione, rizikos priedas gali grįžti labai greitai. Jei rinka nuspręstų, kad praktinis poveikis mažesnis nei baimintasi, pirmadienio kritimas turėtų daugiau erdvės tęstis. Tai scenarijai, o ne garantuota prognozė.

3. Ar mažėja lietuviškų kainų skirtumai? Rugpjūčio 20 d. tarp pigiausio ir brangiausio dyzelino Lietuvoje buvo 21 ct/l. Kol šis tarpas platus, vairuotojo sprendimas, kur pildyti, gali būti finansiškai svarbesnis už kelių centų šalies vidurkio pokytį.

Praktiška išvada paprasta: nepilkite brangiau vien todėl, kad degalinė pakeliui. Palyginkite stotis pagal miestą arba degalinių tinklą, o jei bakas dar ne tuščias – stebėkite kelių dienų kryptį. Vienos dienos naftos grafikas yra naujiena; kelių dienų kainų tendencija jau gali tapti sprendimu.

Metodika ir duomenų datos

Naujienų kontekstui naudoti tik 2026 m. rugpjūčio 24 d. paskelbti „Reuters“ ir „Associated Press“ pranešimai. Naftos kainos straipsnyje yra jų fiksuoti ankstyvo pirmadienio momentiniai dydžiai, todėl prekybos dieną gali keistis. Savaitinis daugiau kaip 5 proc. pokytis pateiktas pagal tos pačios dienos „Reuters“ rinkos apžvalgą.

Lietuvos dienos skaičiai apskaičiuoti iš LEA rugpjūčio 20 d. rinkinio: 747 degalinės, 725 galiojančios 95 benzino ir 727 dyzelino kainos. Tai paprasti degalinių kainų vidurkiai, nesverti pagal parduotų litrų kiekį. Minimali ir maksimali kaina taip pat paimta iš to paties rinkinio.

Tarptautinis palyginimas remiasi naujausiu Europos Komisijos „Weekly Oil Bulletin“ failu, paskelbtu rugpjūčio 20 d.; jame pateiktos rugpjūčio 17 d. nacionalinės vartotojų kainos su mokesčiais. ES eilutė yra Komisijos svertinis vidurkis. 50 litrų sumas apskaičiavome litro kainą padauginę iš 50 ir rezultatą suapvalinę iki cento. Oficialūs kainų rinkiniai turi savo savaitinį ar kasdienį publikavimo ritmą, todėl jų data sąmoningai nurodyta prie kiekvieno palyginimo.