Dyzelino vairuotojui šios savaitės švieslentė atrodo taip, lyg kas nors būtų netyčia palikęs įjungtą „brangiau“ mygtuką. Liepos 29 d. Lietuvos vidurkis perkopė 2 eurus už litrą, o tuo pat metu iš dviejų pasaulio krypčių atėjo naujos neramios žinios: Ukraina pranešė smogusi dviem didelėms Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o Artimuosiuose Rytuose vėl suaktyvėjo kovos šalia energetikos ir laivybos arterijų.

Ar tai reiškia, kad rytoj prie kiekvieno litro reikės pridėti dar dešimt centų? Ne. Tačiau dyzelinui tai yra nepatogus derinys: mažiau perdirbimo pajėgumų vienoje pusėje ir nauja tiekimo bei laivybos rizika kitoje. Žemiau atskiriame faktus nuo rinkos triukšmo, palyginame liepos 29 d. kainas Lietuvoje ir keturiose Europos šalyse bei paskaičiuojame, ką skirtumai reiškia pilnam bakui.

Degalų kainos Lietuvoje: dyzelino bakas jau virš 100 eurų

Liepos 29 d. mūsų LEA duomenų rinkinyje buvo 742 Lietuvos degalinės. Vidurkiai apskaičiuoti tik iš tų degalinių, kurios paskelbė konkrečios kuro rūšies kainą. Tai paprastas degalinių kainų vidurkis, o ne pagal parduotų litrų kiekį svertas rodiklis.

Dyzelino ir benzino vidurkius skiria 21 centas už litrą. Pildant 50 litrų tai jau 10,50 euro – nebe monetos automobilio puodelių laikiklyje, o pietūs dviem. Dar svarbesnės yra kainų žirklės tarp pačių degalinių: dyzelino skirtumas siekia 34,9 ct/l, tad brangiausias 50 litrų bakas kainuoja 17,45 euro daugiau už pigiausią.

Aktualias konkrečių degalinių kainas rasite dyzelino kainų puslapyje, o benzininių automobilių vairuotojai gali tikrinti 95 benzino kainas. Straipsnio vidurkis yra šalies momentinė nuotrauka, o žemėlapyje matoma kaina – praktiškas atsakymas, kur važiuoti.

Dviguba rizika: dega perdirbimo pajėgumai, kaista laivybos keliai

Pirmas smūgis – perdirbimo gamyklos. „Associated Press“ liepos 29 d. pranešė, kad Ukrainos pajėgos smogė „Lukoil“ gamyklai Permės regione ir Riazanės perdirbimo gamyklai. Ukrainos teigimu, jų bendras metinis pajėgumas siekia apie 220 mln. barelių, arba apytikriai 600 tūkst. barelių per dieną. AP pabrėžė, kad viso žalos masto nepriklausomai patikrinti tuo metu nebuvo įmanoma.

Čia svarbus vienas skirtumas: smūgis perdirbimo gamyklai nėra tas pats, kas naftos gręžinio sustabdymas. Žaliavinė nafta gali likti rinkoje, tačiau sumažėja galimybė ją paversti benzinu, dyzelinu ir kitais produktais. Europai tai aktualu todėl, kad degalų kaina gali laikytis aukštai net ir tada, kai pats naftos barelis pinga.

Antras smūgis – Artimųjų Rytų infrastruktūros rizika. „Le Monde“ liepos 29 d. rašė apie JAV ir Saudo Arabijos bendrus smūgius Irake po dronų atakų, kurių taikiniais, pasak Rijado ir Vašingtono, buvo ir Saudo Arabijos energetikos objektai. Vos prieš kelias dienas buvo atakuoti du tanklaiviai Raudonojoje jūroje. Tai dar nėra tiekimo nutrūkimas, tačiau naftos rinka nemėgsta žodžių „tanklaivis“, „dronas“ ir „energetikos objektas“ tame pačiame sakinyje.

Lietuva ir Europa: kur 50 litrų bakas skauda labiausiai

Kad palyginimas būtų kuo šviežesnis, Lietuvos liepos 29 d. degalinių vidurkius sugretinome su tos pačios dienos Liuksemburgo, Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos momentine nuotrauka. Pastarųjų šalių duomenis „Kilomo“ surenka iš oficialių STATEC, „Statbel“, Prancūzijos vyriausybės kainų bazės ir Vokietijos „Tankerkönig“ šaltinių.

Lietuva šioje grupėje yra per vidurį. Dyzelino bakas čia 7,26 euro brangesnis nei Liuksemburge, bet 6,59 euro pigesnis nei Vokietijoje, 8,54 euro pigesnis nei Prancūzijoje ir 10,94 euro pigesnis nei Belgijoje. Benzino pusėje Lietuva nusileidžia tik Liuksemburgui.

Svarbi metodinė pastaba: Lietuvoje pateikiame 95 benzino vidurkį, o keturiose palyginamose šalyse – E10 kainą. Degalų specifikacijos ir nacionaliniai vidurkių skaičiavimo metodai nėra visiškai vienodi, todėl ši lentelė yra tos pačios dienos vartotojo išlaidų orientyras, o ne oficialus ES šalių reitingas. Vienodai standartizuotą palyginimą skelbia Europos Komisijos savaitinis naftos biuletenis, tačiau jo naujausias viešas leidimas rengiant straipsnį buvo senesnis už šią momentinę nuotrauką.

Ar dyzelinas dar brangs: trys scenarijai be krištolinio rutulio

1. Gamyklos greitai grįžta į darbą, įtampa slopsta. Jei Riazanės ir Permės įrenginių žala nedidelė, o Artimųjų Rytų konfliktas nepaliečia realių srautų, rinkos rizikos priemoka gali sumažėti. Tokiu atveju Lietuvos kainoms svarbesnės bus jau nupirkto kuro atsargos, didmeninės kainos ir konkurencija.

2. Rusijos perdirbimo trikdžiai užsitęsia. Tuomet regione mažėja gatavų produktų pasiūla. Net jei ES tiesiogiai neperka rusiško dyzelino taip, kaip anksčiau, pasaulinėje rinkoje atsiranda daugiau pirkėjų tiems patiems alternatyviems kroviniams. Tai yra reali, bet ne automatinė kainų kilimo rizika.

3. Smūgiai paliečia laivybą arba didelius Artimųjų Rytų objektus. Tai pavojingiausias scenarijus, nes vienu metu brangtų ir žaliava, ir jos transportas. Vis dėlto vien naujienų antraštė dar nėra sutrikęs tanklaivių srautas. Kainas verta vertinti pagal faktinius tiekimo pokyčius, o ne pagal garsiausią dienos žodį.

Liepos 29 d. AP taip pat pranešė, kad JAV benzino vidurkis vėl pakilo iki 4,10 JAV dolerio už galoną ir prisidėjo prie prastesnių vartotojų nuotaikų. Tai primena, kad degalų šokas nėra vien Baltijos problema: kai kuras brangsta, jis greitai persikelia iš degalinės kvito į infliacijos ir šeimos biudžeto pokalbį.

Ką daryti vairuotojui: svarbiausi 34,9 cento

Kol geopolitika rašo brangius scenarijus, Lietuvos vairuotojas turi daug paprastesnį svertą. Liepos 29 d. dyzelino kainų skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios matomos degalinės buvo 34,9 ct/l. Tai 17,45 euro pildant 50 litrų. Net jeigu rinka kitą savaitę pajudėtų keliais centais, šiandienos degalinės pasirinkimo efektas gali būti kelis kartus didesnis.

Žinoma, dėl vieno cento važiuoti į kitą rajoną neverta. Automobilis, sunaudojantis 6 l/100 km, per 10 papildomų kilometrų sudegina apie 0,6 litro dyzelino – dabartiniu vidurkiu tai maždaug 1,22 euro. Geriausias variantas yra pigesnę degalinę įtraukti į įprastą maršrutą, o ne rengti atskirą ekspediciją su beveik tuščiu baku.

Kainas galima palyginti pagal degalinių tinklą arba miestą. Trumpai: antraščių nuspėti nepavyks, bet 34,9 cento skirtumą žemėlapyje galima pamatyti dabar.

Metodika ir šaltinių datos

Straipsnio naujienų kontekstui naudoti tik liepos 29 d. paskelbti „Associated Press“ ir „Le Monde“ pranešimai. Lietuvos kainos apskaičiuotos iš liepos 29 d. LEA duomenimis paremto 742 degalinių rinkinio: 717 degalinių paskelbė 95 benzino, 720 – dyzelino, 583 – LPG kainą. Kiekvienos kuro rūšies vidurkis yra paprastas aritmetinis visų ją paskelbusių degalinių vidurkis.

Keturių kitų Europos šalių kainos yra liepos 29 d. „Kilomo“ momentinė nuotrauka, paremta puslapyje nurodytais nacionaliniais šaltiniais: STATEC, „Statbel“, data.economie.gouv.fr ir „Tankerkönig“. Liuksemburgo ir Belgijos eilutėse skelbiamos oficialios kainos, Prancūzijos ir Vokietijos – rinkos vidurkiai. Kainos gali pasikeisti, todėl prieš kelionę jas būtina tikrinti iš naujo. Ši analizė nėra degalų kainų prognozė ar finansinis patarimas.