Birž. 17 d. degalų kainos: benzinas smuko iki 1,770 €/l

Ketvirtąjį trečiadienį iš eilės Lietuvos degalinės patvirtino struktūrinį rinkos modelį: 95 benzino vidutinė kaina trečiadienio rytą krito 6,2 ct – nuo antradienio 1,832 €/l iki 1,770 €/l. Dyzelinas atpigo 5,0 ct – nuo 1,890 iki 1,840 €/l. Tai ne atsitiktinumas: jau keturias savaites iš eilės antradienio šuolį seka trečiadienio korekcija. Kas vyksta ir kiek tai tęsis?

Šią savaitę ypatingą vaidmenį suvaidino pasaulinė naftos rinka: Brent naftos kaina birž. 16 d. nukrito nuo 83,17 iki 78,96 USD/bbl – 5,1% per vieną dieną, ryškiausias vienos paros smukimas per daugiau nei mėnesį. Sutapus su struktūriniu antradienio korekcijos mechanizmu, šis naftos rinkos judesys pagreitino kainų mažėjimą Lietuvoje. Duomenys – iš daugiau nei 700 degalinių, teikiančių informaciją Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kiekvieną darbo dieną iki 10 valandos.

Birž. 17 d. degalų kainos Lietuvoje: visa lentelė

Trečiadienio (birž. 17) kainų santrauka pagal LEA duomenis, lyginant su antradienio (birž. 16) rezultatais:

Didžiausias vienos dienos pokytis – 95 benzinui (−3,4%). LPG krito mažiausiai (−1,8%) – tai tipiškas modelis: dujinis kuras mažiau jautrus trumpalaikiams naftos rinkos pokyčiams, nes jo kainodara priklauso nuo skirtingų tiekimo grandinių. Kainų skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios degalinės lieka milžiniškas: benzinui – 35,0 ct, dyzelinui – 31,5 ct, LPG – 27,0 ct. Pildant 50 litrų benzino baką skirtingose degalinėse galima sutaupyti arba permokėti iki 17,50 euro.

Antradienio efektas: ketvirtą savaitę iš eilės kainos šoko ir krito

Birž. 16 d. (antradienis) 95 benzino vidutinė kaina Lietuvoje siekė 1,832 €/l – savaitės aukštuma ir 6,2 ct brangiau nei sekantį rytą. Šis modelis – antradienio kainų šuolis, po kurio seka trečiadienio korekcija – dabar stebimas jau ketvirtą savaitę iš eilės: geg. 26 d. (+6,3 ct), birž. 2 d. (+6,8 ct), birž. 9 d. (+8,9 ct) ir birž. 16 d. – ta pati schema, ketvirtas kartas.

Kodėl antradieniai tokie brangūs? Dalis Lietuvos degalinių kainas atnaujina kartą per savaitę – pirmadienio arba antradienio rytą – apdorodamos savaitgalio naftos biržų duomenis. Jei savaitgalį pasaulinė rinka judėjo aukštyn (nors ir laikinai), pirmieji tai atspindi tik antradienį. Kai antradienio popietę ar trečiadienį paaiškėja, kad pokyčiai buvo laikini, tos pačios degalinės greitai koreguoja kainas žemyn. Šis mechanizmas nėra atsitiktinis – jis struktūrinis.

Praktinė išvada: nevenkite tankuoti antradieniais – venkite. Keturių savaičių duomenys rodo, kad antradienis statistiškai yra brangiausia savaitės diena. Trečiadienis ir penktadienis – statistiškai geriausi momentai. Šią savaitę skirtumas tarp antradienio ir trečiadienio – 6,2 ct – tai 3,10 euro pildant 50 litrų baką.

Brent smuko 5% per dieną: kodėl naftos kaina taip staigiai krito

Birž. 16 d. Brent naftos kaina nukrito nuo 83,17 iki 78,96 USD/bbl – tai 4,21 USD arba 5,1% per vieną dieną. Nuo birželio pradžios Brent dar nebuvo taip staigiai smukęs. Šis kritimas nebuvo atsitiktinis – jį lėmė kelių veiksnių sutapimas:

1. Geopolitinės įtampos atoslūgis (pagrindinis veiksnys). JAV ir Iranui paskelbus apie preliminarų taikos susitarimą ir planą atnaujinti laivybą per Hormūzo sąsiaurį, rinkos sureagavo iš karto. Hormūzo sąsiauris – kritinis pasaulinės naftos tranzito taškas, todėl bet koks ženklas, kad laivyba atsigauna, mažina „rizikos premiją", įskaičiuotą į naftos kainą. Pastarojo meto kainų spaudimas iš esmės buvo susijęs su geopolitine rizika – jai atslūgus, kaina koreguojasi pati, be jokio reguliavimo. Tai svarbus argumentas tiems, kurie ragina nesiskubinti dirbtinai reguliuoti degalų kainų.

2. OPEC+ patvirtino gamybos didinimą nuo liepos. Nuo 2026 m. liepos OPEC+ grupė papildomai tiekia 411 000 barelių per dieną. Birželio viduryje pasirodę oficialūs duomenys, patvirtinantys Saudo Arabijos ir JAE gamybos didinimą, paskatino pardavimus naftos biržose. Rinkos veikia iš anksto: liepos pasiūlos padidėjimas spaudžia kainas jau birželį.

3. IEA sumažino naftos paklausos prognozę. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) savo birželio pranešime sumažino 2026 m. pasaulinės naftos paklausos augimo prognozę iki 0,9 mln. barelių per dieną – gerokai žemiau istorinio vidurkio (~1,4 mln. bpd). Kinijos pramoninio aktyvumo PMI indeksai keletą mėnesių išlieka žemiau 50 taško, signalizuodami ekonomikos susitraukimą. Europos vartojimas taip pat lėtėja.

4. Stiprus euras mažina importo išlaidas. Euro kursas prieš dolerį šiuo laikotarpiu išlieka stiprus (~1,12–1,13 USD už eurą). Kadangi nafta kainuojama doleriais, stiprus euras reiškia, kad Lietuva naftos importui moka santykinai mažiau. Palyginti su 2025 m. viduriu (EUR/USD ~1,06), šis faktorius suteikia papildomą 6–7 % kainų mažinimo galią.

Ryšys tarp Brent ir Lietuvos mažmeninių kainų nėra tiesioginis – pokyčiams paprastai praeina 2–5 dienos. Tačiau šią savaitę natūralus antradienio korekcijos mechanizmas sutapo su Brent kritimu ir abu kartu sustipino kainų mažėjimą trečiadienį.

Pigiausios ir brangiausios degalinės birž. 17 d.

Trečiadienio rytą pagal LEA duomenis išryškėjo šios ekstremalios pozicijos:

Skaičius, kurį verta įsiminti: 35,0 ct – tiek skiriasi 95 benzino kaina tarp pigiausios (Velseka, Kupiškis, 1,589 €/l) ir brangiausios (Viada, 1,939 €/l) degalinės. Pildant 50 litrų baką pigiausiai – sutaupoma 17,50 euro. Jei tai darytumėte du kartus per mėnesį – 35 eurų, per metus – 420 eurų.

Utentra Utenoje – neretai pastebima kaip viena pigiausių dyzelino degalinių šiaurės rytų Lietuvoje. Mažesnių miestų degalinės, kuriose dominuoja vietiniai tinklai, dažnai yra konkurencingesnės, nes neturi tarptautinių tinklų prekinio ženklo pridėtinės vertės. Kitos Utenos degalinių kainos – mūsų žemėlapyje.

Viada su 36 degalinėmis trečiadienio rytą laikėsi prie 1,939 €/l – tai 16,9 ct daugiau už šalies vidurkį. Antradienį, kai ir taip kainų šuolis, Viados degalinės – pats blogiausias pasirinkimas. Kombinacija – brangiausias tinklas brangiausią savaitės dieną – gali kainuoti 20–25 ct nuo litro daugiau nei geriausi alternatyvūs pasirinkimai.

Didmeninės kainos: benzinas atpigo, dyzelinas pabango – kas nutiko maržoms?

Birž. 15–16 d. didmeninių kainų duomenys atskleidžia įdomų skirtumą tarp degalų rūšių:

Intriguojanti detalė: didmeninė dyzelino kaina birž. 16 d. pakilo 4 ct (nuo 1,61 iki 1,65 €/l), tačiau mažmeninė degalinių kaina tą patį rytą krito 5 ct (nuo 1,890 iki 1,840 €/l). Vadinasi, degalinės sutraukė dyzelino maržą – nuo ~24 ct iki ~19 ct. Kodėl?

Du galimi paaiškinimai. Pirma – konkurencinis spaudimas: benzino kainos krito labiau, todėl dyzelino pardavėjai bijojo prarasti klientus, jeigu viena kuro rūšis atpigo, o kita ne. Antra – taktinis žingsnis artėjant OPEC+ gamybos didinimui liepos mėnesį, kuris nuo liepos tikėtinai paveiks ir dyzelino importo kainas žemyn. Bet kuriuo atveju šis maržos sutraukimas yra gerų žinių: degalinės atidavė dalį savo pelno vartotojų naudai, net kai jų tiekimo kaštai augo.

Tinklų apžvalga: Viada brangiausias, Orlen ir Alauša – pigiausi LPG

Viada ir šią savaitę išlieka brangiausias stambus benzino tinklas: 36 degalinėse trečiadienio rytą kaina buvo 1,939 €/l – 16,9 ct daugiau nei šalies vidurkis. Vairuotojui, kuris du kartus per mėnesį pildo 50 litrų Viadoje (vietoj vidutinės kainos degalinės), per metus susidaro ~203 eurų permoka.

Orlen ir Alauša trečiadienį pasirodė kaip pigiausi LPG tinklai – 0,699 €/l. Tai 11,7 ct mažiau už LPG šalies vidurkį (0,816 €/l) ir ryški konkurencinė pozicija. Vairuotojams su dujiniais automobiliais – svarbi žinia.

Pagal praėjusios savaitės (birž. 8–12 d.) duomenis, Jozita ir Stateta – stabiliai pigiausiai parduodantys 95 benzino tinklai (atitinkamai 1,630 ir 1,637 €/l penktadienį). Jozita taip pat iš esmės nedalyvauja antradienio kainų šuoliuose – tai suteikia papildomą vertę bet kurią savaitės dieną.

Norėdami sužinoti, kokios kainos jūsų mieste šiandien – peržiūrėkite Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ar Alytaus degalinių kainas mūsų žemėlapyje – jos atnaujinamos kasdien pagal LEA duomenis.

Degalų kainų „lubos": ar reguliuojama ta grandis, kur dingsta pinigai?

Tuo metu, kai degalų kainos pačios koreguojasi žemyn, Seime skubos tvarka svarstomas degalų kainų „lubų" degalinėse nustatymo įstatymo projektas. Vyriausybė jau pateikė teigiamą išvadą. Tačiau vis garsiau keliamas klausimas: ar reguliavimas nukreiptas į tą rinkos grandį, kurioje iš tiesų susiformuoja didžiausia papildoma nauda iš brangstančių degalų?

Esmė tokia: dabartinis siūlymas iš esmės reguliuotų degalinių maržas – mažmeninę grandį. Bet kur iš tikrųjų lieka dyzelino pirkėjų papildomai sumokami pinigai? Atsakymą siūlo naftos perdirbimo ir prekybos grupių rezultatai.

„Orlen" grupė Lenkijoje dar gegužės pabaigoje paskelbė rekordinius 2026 m. pirmojo ketvirčio rezultatus: EBITDA LIFO – 14,07 mlrd. zlotų (~3,33 mlrd. eurų), grynasis pelnas – 8,08 mlrd. zlotų (~1,91 mlrd. eurų). Ir tai – tik per vieną ketvirtį. Artimiausiu metu savo I ketvirčio rezultatus turėtų skelbti ir „Orlen Lietuva", ir pagrįstai galima tikėtis, kad jie taip pat bus labai geri.

Tuo tarpu Energetikos agentūra dar kovą viešai skelbė, kad mažmenininkų pelnas sudaro tik nedidelę dyzelino kainos dalį ir ši dalis nedidėja. Konkurencijos taryba taip pat yra padariusi išvadą, kad mažmeninėje degalų rinkoje konkurencija veikia efektyviai ir nėra pagrindo kalbėti apie piktnaudžiavimą. Kitaip tariant – pagal pačių valstybės institucijų duomenis, degalinės nėra ta vieta, kur „dingsta" pinigai.

Kodėl tuomet skubama reguliuoti būtent degalines? Vienas paaiškinimas – galbūt siekiama suspėti priimti įstatymą greičiau, nei viešai pasirodys „Orlen Lietuva" pirmojo ketvirčio rezultatai. Nes jei paaiškėtų, kad naftos kainų svyravimų laikotarpiu didžiausi pelnai susiformuoja ne mažmeninėje, o perdirbimo ir didmeninėje grandyje, politinis dėmesys galėtų pasisukti link viršpelnio mokesčio naftos perdirbėjams (apie tokią kryptį svarstyta ir Lenkijoje, derinant veiksmus su kaimynų vyriausybe).

Rizika tokia: dirbtinai apribojus degalinių maržas, labiausiai nukentėtų tie tinklai, kurie investuoja į aptarnavimo kokybę, infrastruktūrą, lojalumo programas ir patogumą. Operatoriai gali atsidurti prieš pasirinkimą – dirbti su neigiama marža, riboti paslaugas ar mažinti kitas sąnaudas (įskaitant atsinaujinančių išteklių įpareigojimus). Politiškai patrauklus, bet ekonomiškai netikslus sprendimas problemos esmės neišspręstų. O kaip rodo šios savaitės Brent kritimas po JAV–Irano susitarimo, rinka geba koreguotis ir pati.

Ko tikėtis birž. 18–19 d.: ketvirtadienis ir penktadienis

Remiantis savaitės duomenimis, Brent kainų stabilizavimusi ir struktūriniu antradienio efekto modeliu, galima tikėtis tolesnio nedidelio kainų mažėjimo:

Prognozė grindžiama trim veiksniais: (1) Brent stabilizavimusi ~78–79 USD/bbl lygyje po staigiojo kritimo; (2) struktūriniu antradienio korekcijos tęsimusi trečiadienį–penktadienį; (3) OPEC+ liepos gamybos didinimo signalu, kuris ir toliau spaudžia kainas žemyn. Vasaros sezono paklausa yra priešpriešinis veiksnys, todėl didesnio kritimo nesitikime – greičiau tolygus slydimas žemyn 1–3 ct per dieną.

Rekomendacija: jei bako likutis leidžia – penktadienis (birž. 19) statistiškai bus vienas geriausių šios savaitės tankavimo momentų. Sekančios savaitės antradienio (birž. 23) venkite, jei galite – modelis pasitvirtino keturis kartus ir nėra priežasčių tikėtis, kad kitą savaitę bus kitaip.