Prie kolonėlės matematika paprasta, bet nuotaikos ji nebūtinai pagerina. Litro kaina atrodo kaip nedidelis skaičius, o pripylus baką kvite jau telpa visai rimta savaitgalio išlaidų eilutė. Šįkart įdomiausia ne vien tai, kiek kainuoja kuras, bet ir tai, kaip skirtingai atrodo benzino ir dyzelino palyginimas.

Remiamės tik rugsėjo 19 d. paskelbtomis naujienomis: Latvijos naujienų agentūros LETA pranešimu ir „Euronews“ analize. Straipsnis parengtas rugsėjo 20 d. Publikacijos data nėra kainos matavimo data: Baltijos pjūvis – rugsėjo 18 d., ES statistika – rugsėjo 14 d. Tai datuota apžvalga, o ne pažadas, kokią kainą šiandien rasite kiekvienoje degalinėje.

Vilnius, Ryga, Talinas: tas pats bakas, kitokia sąskaita

Rugsėjo 19 d. paskelbtame LETA pranešime lyginamos „Circle K“ kainos: Vilniuje – Savanorių prospekte, Rygoje – Krasta gatvėje, Taline – tinklo degalinėse. Tai konkrečių vietų stebėjimas, ne Lietuvos, Latvijos ar Estijos nacionaliniai vidurkiai.

Šiame palyginime Vilniaus benzinas pigiausias, o dyzelinas – brangiausias. Dyzelino 50 litrų suma Vilniuje už Rygos didesnė 6,30 euro, už Talino – 4,75 euro. Savaitinis dyzelino brangimas siekė atitinkamai 3,4 %, 2,4 % ir 5,9 %. Lentelės sumose papildomų lojalumo nuolaidų nepritaikėme.

Europoje – rekordai, bet vienos „europinės kainos“ nėra

Rugsėjo 19 d. „Euronews“ paskelbė, kad rugsėjo 14 d. svertiniai ES vidurkiai su mokesčiais pasiekė rekordus Europos Komisijos nuo 2005 m. skelbiamoje eilutėje: benzinas – 2,063 €/l, dyzelinas – 2,159 €/l.

Brūkšnys reiškia, kad šios kainos publikacijoje nėra. Malta buvo pigiausia abiejose kategorijose, Danija – brangiausia benzino, Suomija – dyzelino. ES vidurkiu 50 litrų dyzelino kainuotų 107,95 euro; minėtoje Vilniaus degalinėje – 4,75 euro daugiau. Skirtingos datos ir imtys neleidžia šio skirtumo vadinti Lietuvos atsilikimu nuo ES.

„Euronews“ kalbinti ECB ekspertai, remdamiesi ateities sandoriais, dyzelino perdirbimo maržų viršūnės tikėjosi spalį. Tai lūkestis, o ne garantuotas kainų scenarijus. Perdirbimo marža nėra degalinės grynasis pelnas.

Ar dėl pigesnio litro verta važiuoti papildomai?

Įsivaizduokime ne kelionę į kitą šalį, o du pasirinkimus netoli namų. Vienoje degalinėje litras hipotetiškai kainuoja 10 centų mažiau. Pilant 50 litrų, sutaupymas prieš kelionės išlaidas – 5 eurai. Skamba neblogai. Tačiau jeigu pigesnė kolonėlė reiškia 20 papildomų kilometrų, dalį šios sumos paliksite pakeliui.

Skaičiavimo pavyzdys: automobilis sunaudoja 6 l/100 km, papildomas maršrutas – 20 km, kuras kainuoja 2 €/l. Kelionei reikia 1,2 litro, arba 2,40 euro. Iš penkių eurų lieka 2,60 euro, dar neįvertinus laiko ir automobilio dėvėjimosi. Tai pasirinktos prielaidos, ne dabartinė konkrečios degalinės kaina.

Todėl praktiškiausia pigesnį kurą rasti jau suplanuotame maršrute. Prieš išvažiuodami patikrinkite degalų kainų žemėlapį, o lygindami vieną degalų rūšį – dyzelino kainų puslapį. Žiūrėkite ne tik į mažiausią skaičių, bet ir į prie jo nurodytą atnaujinimo datą.

Ką tikrinti prieš kitą pylimą?

Pirmiausia – ar lyginate tokį pat produktą. Įprastas ir aukštesnės klasės dyzelinas nėra ta pati prekė. Antra – ar nuolaida iš tikrųjų priklauso jums: reklaminis pasiūlymas su papildomomis sąlygomis nėra universali litro kaina. Trečia – kiek litrų pilsite. Penkių centų skirtumas, perkant dešimt litrų, reiškia vos penkiasdešimt centų.

Nacionalinis vidurkis padeda suprasti rinkos kryptį, o konkrečios degalinės kaina – priimti sprendimą prie vairo. Šių dviejų užduočių nereikia suplakti. Kitą kartą pamatę antraštę „pas kaimynus pigiau“, paklauskite: kuris kuras, kurią dieną ir kurioje vietoje? Atsakymai dažnai vertingesni už patį šūkį.

Viršelio vaizdas – dirbtiniu intelektu sukurta redakcinė iliustracija, ne konkrečios degalinės ar įvykio nuotrauka.